Įvadas

Sėklų sėja – vienas pagrindinių vabzdžiaėdžių augalų dauginimo būdų. Čekijos ir užsienio literatūroje trūksta informacijos šia tema, senesnės auginimo metodikos paseno, o dauguma augintojų turi ribotą praktinę patirtį. Tai įkvėpė mane parašyti šį straipsnį, vadovaujantis savo patirtimi ir kitų eksperimentatorių idėjomis. Nerimą kėlė tai, kad dauguma sėklų, su kuriomis buvo eksperimentuojama, yra brangios, jų kiekis ribotas. Tačiau nepaisant didelės praradimo rizikos, dauguma sėklų sėkmingai sudygo.

Daug metų praėjo nuo to laiko, kai pradėjau auginti vabzdžiaėdžius augalus, iš per šį laikotarpį pasėjau šimtus įvairių rūšių ir veislių sėklų iš viso pasaulio. Tačiau ne visada mano bandymai būdavo sėkmingi, dažnai pasitaikydavo padaryti klaidų, ir tai dar viena priežastis, paskatinusi mane parašyti straipsnį šia tema. Net geriausios instrukcijos nėra tobulos. Išbandyti savo metodus, atlikti naujus eksperimentus ir paskelbti rezultatus. Tik toks požiūris gali sąlygoti tobulėjimą auginant vabzdžiaėdžius augalus. Todėl būčiau labai dėkingas už bet kokius komentarus ir pasiūlymus ateityje, kuriuos galėčiau panaudoti šio straipsnio papildymui ir naujos informacijos paskelbimui.

Labai dėkoju nenuilstančiam eksperimenatoriui Jan Flísek (Čekija), dalyvavusiam šio straipsnio rašyme, o taip pat Vít Čejka (Čekija) ir Vlastik Rybka (Čekija) už jų kritiškus komentarus.  Taip pat dėkoju Marek Svítek (Čekija), Douglas Darnowski (JAV) ir Chris Teichreb (Kanada) už jų pagalbą rašant anglišką šio straipsnio versiją.

Sudaiginkite net paskutinę sėklą.

I dalis. Sėjos sąlygos

Konteineriai

Vabzdžiaėdžiai augalai turėtų būti sėjami į skaidrius, uždarus ir lengvai valomus konteinerius (vazonus). Galima naudoti įvairius konteinerius – stiklinius  stiklinius (pvz., konservavimo stiklainius), lėkšteles ar plastikines dėžutes. Siekiant gauti sėkmingus rezultatus, visi vazonai turi būti kruopščiai išvalyti. Sėklos gali būti sėjamos į įprastus plastikinius vazonus. Šiuo atveju reikia užtikrinti aukštą oro drėgnumą, pavyzdžiui, akvariume, uždengtame dangčiu (žr. „Apšvietimas ir šviesa).

Drėgmė

Sėklos turi būti pasėtos ant drėgno substrato ir po sėjos palaikoma didelė drėgmė (santykinė oro drėgmė 60-100%). Sėklos turi būti švelniai prispaustos prie substrato , uždengtos labai plonu substrato sluoksniu ar paliktos neuždengtos. Vabzdžiaėdžiai augalai dažniausiai dygsta ryškioje šviesoje. Substrato paviršius visą laiką turi išlikti drėgnas (geriausiai laistant iš apačios). Naudojamas virintas arba distiliuotas vanduo. Pradėjus sėkloms dygti, sėjinukai pamažu pratinami prie sausesnio oro ventiliacijos pagalba. Leidžiama santykiniai oro drėgmei sumažėti iki 60-80%.

Temperatūra

Dauguma vabzdžiaėdžių augalų dygsta esant temperatūrai nuo  +17°C iki +35°C. Geriausiai jiems tinka netiesioginiai saulės spinduliai ar išsklaidyta šviesa. Aukštesnė nei +40°C kenkia sėkloms ir ypač jauniems sėjinukams. Kai kurių rūšių sėkloms reikia specialaus apdorojimo, tokio, kaip pavyzdžiui, stratifikacija, gali reikėti prieš sėją paveikti sėklas šalčiu ar karščiu. Toks temperatūrinis poveikis suardo augimo inhibitorius, be jo sėklų dygimo gali tekti laukti labai ilgai, arba jos išvis nesudygs.

Pasirodo, kad daugelio rūšių sėkloms sėkmingai sudygti reikia dienos ir nakties temperatūrų skirtumo.

Dabar įrodyta, kad giberelino rūgštis (GA3) yra gera dygimo stimuliatorius. Šis junginys nutraukia šaltąjį ar karštąjį ramybės periodą ir leidžia sėkloms sudygti tolygiai. Į giberelino rūgšties poveikį teigiamai reaguoja tokios sunkiai dygstančios rūšys kaip Byblis gigantea, Genlisea, Heliamphora, Nepenthes, Sarracenia, ir kitos. Į giberelino rūgšties tirpalą sėklos turi būti pamerktos 24 valandoms ir tada pasėtos atsižvelgiant į konkrečios rūšies poreikį.

Substratas

Atrodo, kad geriausias vabzdžiaėdžių augalų sėjos substratas yra grynos durpės, sumaišytos su šiek tiek smulkaus kvarcinio smėlio ar užės žvyro, arba perlito. Galima naudoti ir smulkintus gyvus kiminus. Tai ypač pasiteisina su jautriomis rūšimis, tokiomis kaip Darlingtonia, Heliamphora ar Nepenthes. Vazonai paruošiami įberiant apie 1 cm smėlio ar žvyro sluoksnį ant dugno. Geros kokybės durpės yra beveik sterilios, jose nėra mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos ar grybų sporos, užkrato, todėl toks substratas nepradeda pelyti.

Vieta ir apšvietimas

Sėklas galima sėti į skaidrius konteinerius (plastikinius arba stiklinius), į vazonėlius, esančius akvariume, arba tiesiog ant palangės ar šiltnamyje jei vazonėliai yra padėkluose su vandeniu. Pietrytinė ar pietvakarinė ekspozicija yra pati geriausia patalpose. Visoms sėkloms po sėjos reikia ryškios šviesos, tačiau ši šviesa turi būti išsklaidyta kad sėklos neperkaistų.

Šviesa yra vienas esminių faktorių vabzdžiaėdžių augalų auginime, ypač jų sėjinukų. Vabzdžiaėdžius augalus galima sėkmingai auginti naudojant dirbtinį apšvietimą (liuminescencines ar kaitinamąsias lempas, ir pan.), naudojant 10-16 dienos trukmę ir įtaisant lempas 10-20 cm virš augalų. Šaltų baltos spalvos lempų užtenka, tačiau geriausi rezultatai gaunami naudojant labiau augalams priimtiną natūralios saulės šviesos mėlyną ir raudoną spektrą.

Persodinimas ir aklimatizacija

Sėjinukus būtina persodinti jei jie sudygo per daug tankiai arba kai jie turi 3-5 tikruosius lapelius. Dažniausiai tai nutinka praėjus 1-9 mėnesiams po sėjos. Iškart po persodinimo reiktų užtikrinti didelę oro drėgmę, taip augalai lengviau aklimatizuosis. Kai jauni augalai paaugti, juos galima pradėti grūdinti palaipsniui didinant vėdinimą. Vėlesnis drėgmės sumažinimas iki 60-80% labai svarbus grybinių infekcijų prevencijai.

Sėjos laikas

Geriausias sėjos laikas – ankstyvas pavasaris (vasario – balandžio mėnesiai), tačiau vabzdžiaėdžius augalus galima sėti bet kuriuo metų laiku. Sėjinukai labai jautrūs šviesos trūkumui, todėl žiemos mėnesiais juos reikia papildomai apšviesti.

Sėklų daigumas ir gyvybingumas

Vabzdžiaėdžių augalų sėklos išlieka gyvybingos ilgą laiką, net gi daugiau kaip dešimtmetį saulašarių atveju, kol patenka į tinkamas sąlygas. Tačiau būtina užtikrinti tinkamas sėklų saugojimo sąlygas. Sėklos turi būti patalpintos į plastikinį ar popierinį maišelį ir laikomos šaldytuve 0 – 4°C temperatūroje. Sėklos neturi būti laikomos visiškai sausai, nes santykinė drėgmė žemiau nulio gali padėti išsaugoti sėklų gyvybingumą. Europinių tuklių sėklos gali būti laikomos steriliame vandenyje.

Greičiausiai sudygsta ąsotenių ir europinių tuklių sėklos. Kartais reikia kantrybės. Kai kurių vabzdžiaėdžių augalų sėklos sudygsta praėjus 1-3 metams po sėjos, pavyzdžiui saulašarių, ąsotenių, saracėnijų. Dygimą gali skatinti giberelino rūgštis ar kitos procedūros, nutraukiančios ramybės būklę.

Kai kurių vabzdžiaėdžių augalų sėklos sudygsta visos per kelias dienas. Kitų gali nedygti labai ilgai, pvz., kelis mėnesius, kas būna nelabai malonu. Daiginimo metodikų nustatymas dažnai reikalauja nemažai eksperimentų, pakartotinų bandymų ir kantrybės norint gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Nepaisant to, yra daugybė gudrybių dygimui paskatinti, kurios aprašytos žemiau, nagrinėjant atskiras gentis. Tai – stratifikavimas, temperatūrų kaita, stimuliavimas giberelino rūgštimi. Rekomenduojamas bent vienas galimas stimuliavimo metodas, norint sulaukti sėkmingo dygimo.

Dirbtinis dygimo stimuliavimas naudojant giberelino rūgštį

Giberelinai atrasti gerokai daugiau nei prieš pusšimtį metų (vert. past. 1926 metais). Tai – cheminių junginių grupė sudarantį fitohormonų klasę. Šiandien žinoma apie 90 molekulių, dažniausiai giberelino rūgšties pagrindu. Šie hormonai yra silpnos organinės rūgštys, priklausančios terpenams. Nepaisant to, kad vyksta įvairiapusiai šių junginių tyrimai, jų veikimo mechanizmas kol kas menkai suprantamas.

Daugelio augalų sėklų dygimui prieš tai reikalinga aukšta ar žema temperatūra. Šis procesas vadinamas termine stratifikacija. Kaip alternatyva hormonas giberelinas gali būti naudojamas nutraukti ramybės periodui. Tikėtina, kad yra keletas stabdančių dygimą ir palaikančių ramybę faktorių, tokių kaip abscizinė rūgštis (ABR). Atrodo, giberelinių santykis su dygimo inhibitoriais, tokiais kaip abscizinė rūgštis ar auksinas, taip pat įtakoja, kiek ilgai trunka ramybės periodas. Dygimo inhibitoriai suskyla šaltos stratifikacijos metu, todėl santykinai padidėja giberelinų koncentracija. Abscizinė rūgštis gali būti pašalinta pamerkiant sėklas kuriam laikui į vandenį. Europinių tuklių (Pinguicula) rūšių sėklos gali sudygti per keletą dienų, jei sėjamos į vandenį. Pamerkus šias sėklas į vandenį ir laikant šaltai, iki kelių metų pailgėja jų gyvybingumo periodas, nes pašalinama ABR. Taip pat paaiškėjo, kad Drosera arcturi sėklos, pasėtos į šlapią ar užlietą vandens aplinką, bei patalpintos į vėsią patalpą, sudygsta tolygiai. Dirbtinis giberelinų panaudojimas ramybei nutraukti naudingas kai ramybę didžia dalimi sąlygoja inhibuojančios medžiagos sėklose, ypač tokios kaip auksinai. Giberelinai taip pat gali kompensuoti silpną apšvietimą dygimo metu, padidindami daigumo procentą.

Įrodyta, kad norint stimuliuoti vabzdžiaėdžių augalų sėklų dygimą, 0,1-1% giberelino rūgšties (GA3)tirpalas jau yra efektyvus. Kad paruošti tokį tirpalą, reikia 1 g giberelino rūgšties ištirpinti 1 litre  distiliuoto vandens.  Nuvalytos sėklos turi būti patalpintos į tokį tirpalą 24 valandoms. Jei sėklos turi kietą apvalkalėlį, jos turėtų mirkti ilgiau, iki  3 dienų. Laikyti pamerktas sėklas reikia kambario temperatūroje, periodiškai pamaišant. Po to sėklas galima sėti. Panaudotą GA3 tirpalą galima patalpinti į šaldytuvą (-10 – 0°C) ir panaudoti dar kartą.

Sunkiai dygstančių augalų genčių, tokių kaip Byblis, Drosophyllum, Drosera, Genlisea, Heliamphora, Nepenthes, Sarracenia, sėklų daigumas gali ženkliai padidėti, naudojant GA3. Giberelino rūgšties panaudojimas dažnai įtakoja žymiai tolygesnį sėklų dygimą.

Kenkėjai, dumbliai ir ligos

Jei jūsų augalus apninka grybai, paprasčiausiai pašalinkite infekcijos šaltinį. Kartais gali pagelbėti drėgmės sumažinimas. Jei infekcija ir toliau plinta arba pasirodo, kad per vėlu, būtina nupurkšti sisteminiu fungicidu arba apiberti pažeistas dalis fungicidu. Naudokite išvalytas sėklas ir švarius vazonus, sterilų ar virintą vandenį, aukščiausios kokybės substratą. tai žymiai sumažina užkrėtimo riziką. Kai kurios sėklos jau būna užsikrėtusios mikroorganizmais. Šiuo atveju reikėtų praplauti sėklas fungicido ar silpnu rausvo atspalvio kalio permanganato (KMnO4) tirpalu. Žinoma, geriausia yra nenaudoti jokių chemikalų.

Įvairios lervos (atrodančios kaip kirmėlės ar vikšrai) gali daryti poveikį substratui. Tai ženklas, kad buvo panaudotas prastos kokybės, dažniausiai gyvų kiminų,  substratas. Šiuo atveju gali prireikti ilgalaikio poveikio insekticido.

Jei jūsų vazonuose atsiranda dumblių ar samanų, greičiausiai taip pat naudojote prastos kokybės substratą. Dumbliai dažniausiai nustelbia smulkius sėjinukus ir gali sustabdyti sėklų dygimą. Šios problemos negalima išspręsti naudojant chemikalus. Kartais gali padėti drėgmės sumažinimas, bet optimalaus sprendimo nėra.  Literatūroje apie kaktusus aš radau informacijos, kad anglis stabdo dumblių augimą. Kituose šaltiniuose buvo minimas 1% chinosolio tirpalas. Deja, man pačiam neteko šių priemonių išbandyti.

Visiškai grybų sporas, samanas ir kitus kenkėjus galima pašalinti sterilizuojant substratą garais, pavyzdžiui greitpuodyje. Substartas sterilizuojamas garais 20-30 minučių. Ši procedūra pašalina kenksminga ir nekenksmingą substrato mikroflorą, todėl yra retai naudojama.

Stratifikavimas

Biologinis laikrodis vaidina didelį vaidmenį įvairiuose augaluose vykstančiuose procesuose, įskaitant ir procesus, vykstančius sėklose. Kai kurių vabzdžiaėdžių augalų sėkloms reikia signalo, nutraukiančio dygimo inhibiciją. Vos atsiradus tinkamoms sąlygoms, sėklos pradeda dygti.

Stratifikacija yra šalčio ar karščio poveikis, reikalingas kai kurioms sėkloms tam tikrą laiką tam, kad jos būtų pasiruošusios dygti. Šalčio stratifikacija naudojama vidutinių platumų augalų sėklų daiginimui. Šiose klimatinėse zonose dalį metų laiko temperatūra yra lygi nuliui arba neigiama. Tai augalų gentys ir Europos, Šiaurės Amerikos, Naujosios Zelandijos, tokios kaip Darlingtonia, Dionaea, Drosera, Pinguicula ir Sarracenia.

„Drėgnasis” būdas: sėklos sėjamos į paruoštus vazonus ant drėgno substrato paviršiaus. Tada šie vazonai 1-3 dienoms sustatomi šiltoje (apie +20°C) patalpoje. Tada vazonai talpinami šaldytuve (0-5°C) 6-8 savaitėms. Šiuo laikotarpiu būtina kontroliuoti pelėsius, kurie gali atsirasti neapdorojus sėklų fungicidais. Po to vazonai išimami iš šaldytuvo ir statomi šviesioje vietoje ir prižiūrimi kaip kiti, nereikalaujantys stratifikacijos, vabzdžiaėdžiai augalai.  Taip vadinamas „sausasis” metodas duoda prastesnius rezultatus. Juo naudojantis sausos sėklos supilamos į popierinius maišelius ir 6-8 savaites laikomos 0-5°C temperatūroje šaldytuve.

Kitas būdas gauti gerus rezultatus – taikyti kintamą (0-15°C) temperatūrą, kuri būna pavasarį (balandžio – gegužės mėnesiais). Paruoštos sėklos sėjamos lauke, pvz., sode ar terasoje, ir 6-8 savaites imituojamos natūralios jų dygimo sąlygos. Po to sėklos perkeliamos į natūralią jų augimo aplinką.

Geriausi rezultatai būna naudojant „drėgną” metodą ir giberelino rūgštį. Kokį metodą benaudotumėte, labai svarbu yra nuolat kontroliuoti pelėsį, laiku apdorojant dygstančias sėklas fungicidais.

Stratifikuoti galima ir žemesnėse už 0°C temperatūrose. tai gali būti taikoma šioms rūšims: Darlingtonia californica, Dionaea muscipula, Drosera anglica, D. arcturi, D. burmannii, D. intermedia, D. linearis, D. filiformis ssp. tracyi, D. filiformis ssp. filiformis, D. rotundifolia, D. stenopetala, Pinguicula alpina, P. balcanica, P. brevifolia, P. corsica, P. dertosensis, P. grandiflora, P. leptoceras, P. nevadensis, P. ramosa, P. vallisneriifolia, P. variegata, P. villosa, P. vulgaris; Sarracenia flava, S. minor (šiaurinių teritorijų), S. purpurea ssp. purpurea, S. purpurea ssp. purpurea var. heterophylla, S. purpurea ssp. venosa, S. rubra (šiaurinių teritorijų), S. purpurea ir S. flava hibridams, Utricularia (šiaurinių teritorijų).

Įdomu pastebėti, kad kai kurių Drosera, Pinguicula ir Sarracenia genčių rūšių sėklos, pasėtos iškart po surinkimo, sudygsta dar tais pačiais metais. Bet jei šios sėklos paliekamos ramybėje iki kitų metų, jų sudygimui reikia stratifikavimo periodo.

Stratifikacija karščiu naudojama daiginant sėklas iš dažnai degančių zonų, pirofitiniams augalams ar rūšims, augančioms ten, kur dalis metų laiko yra labai sausa.  Nepalankiomis sąlygomis augalai išgyvena ramybės būsena atmirdami iki gumbų ar šaknų. Suprantama, tokių augalų sėklos prisitaikiusios prie aplinkos sąlygų. Natūralus veiksnys, paleidžiantis dygimo programą, yra temperatūros sumažėjimas.  Šis stratifikavimo būdas ypač tinkamas endeminėms Drosera, Byblis gigantea,  Australijos ir stiebinėms Pietų Afrikos saulašarių rūšims.

Iki šiol buvo naudojamos procedūros kai deginami šiaudai ant drėgno substrato su pasėtomis sėklomis paviršiaus arba pilant verdantį vandenį ant Byblis gigantea sėklų. Bet šis metodas nepasirodė labai efektyvus. tačiau fitohormono giberelino naudojimas duoda gerus rezultatus, ir gali būti rekomenduojamas augalams, reikalaujantiems stratifikavimo karščiu.

Australijos gumbinių saulašarių ir Byblis gigantea sėklos gali geriau sudygti ant substrato, sumaišyto su šaltais pelenais. Kai kurios pelenuose esančios medžiagos stimuliuoja dygimą.

Australijos vabzdžiaėdžių augalų žinovas Allen Lowrie paskelbė du įdomius metodus. Šie metodai taikytini daugumai Australijos ir Pietų Afrikos saulašarių rūšių. Pirmuoju būdu sėklos sėjamos ant drėgno substrato ir vazonai pataplinami dūmų prisotintoje aplinkoje (šalia grilio, židinio, laužo, ir pan.) maždaug valandai. Antrojo metodo esmė – „prirūkyto vandens”, t.y. prisodrinto pelenais ar dūmų filtratu (tikslesnė tokio filtrato sudėtis nėra žinoma), panaudojimas. Sėklos tokiame vandenyje patalpinamos 24 valandoms.

Čekų augintojas Jan Flisek taip pat dalinasi įdomia patirtimi.  Jis sudėjo sėklas į popierinius maišelius ir pritvirtino juos prie šiltų savo biuro radiatorių kelioms savaitėms ar mėnesiams. Gauti rezultatai pasirodė stulbinantys. Nykštukinių ir gumbinių saulašarių sėklos sudygo sinchronizuotai, tuo tarpu nestratifikuotos šių rūšių sėklos dygo palaipsniui.

Konkretūs patarimai ir gudrybės

Jūs turėtumėte atkreipti dėmesį į augalo ekologinius poreikius. Pabandykite surinkti kuo daugiau informacijos apie natūralias rūšies augimvietes, pavyzdžiui, ar rūšis teikia pirmenybę saulėtai, ar pavėsingai aplinkai, ir pan. Tai leis jums suprasti, kokių auginimo sąlygų reikia. Tokios detalės dažniausiai yra svarbiausia informacija. Nenuvertinkite jos reikšmės!

Kartais augalai sudygsta be problemų, bet vėliau augdami sunyksta. Reiškia, kažkur padarėte klaidą! Kartą aš sėjau Pinguicula crystallina iš Turkijos sėklas, surinktas mano paties natūraliose augimvietėse. Aš pasėjau sėklas panaudodamas visas žinias ir asmeninius stebėjimus, bet sėjinukai galiausiai sunyko. Pasirodo, aš nepakankamai įvertinau substrato pH reikšmę. Galiausiai substratas su pH 8-9 pasirodė esąs optimaliausiais. Tokios paprastos klaidos pasekmė – prarasti reti augalai. Šis pavyzdys rodo, kad mes turime gerbti ekologinius augalų poreikius.

Geros kokybės durpės augalų sėjai

Keletą metų naudojau aukštapelkių durpes. Jos geros kokybės, ir nereik pergyvent dėl ligų bei kenkėjų. Taip pat Čekijos Respublikoje parduodamos geros kokybės lietuviškos ir vokiškos durpės, tačiau neretai jos būna užkrėstos dumbliais ar grybų sporomis. Jų tinkamumas sėjai turėtų būti patikrintas. Negerai, kai durpėse yra daug medžio ir kitų augalinių dalių likučių, turinčių daug maisto medžiagų. Niekada nenaudokite durpių substratų mišinių, nes juose būna kalkių ir trąšų. Geriausias substratas vabzdžiaėdžių augalų sėjai – grynos natūralios durpės.

Silicio smėlis

Šis skaidrus smėlis naudojamas stiklo gamyboje, kurio smiltelių skersmuo 0,3-0,8 mm. Jo galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse (naudojamas akvariumuose) ar pas vandens filtrų gamintojus. Jei nepavyksta gauti kvarcinio smėlio, galite naudoti upės smėlį, kuris prieš naudojimą turi būti sterilizuotas.

Fungicidai

Jei sėklos užkrėstos grybeliu, aš naudoju Fundazolą (Benlatą), Eupareną ir Topsiną. Taip pat gerus rezultatus pavyko gauti su Sandofanu ir Dithanu. Visada naudojau gamintojo rekomenduojamas koncentracijas.

Užsienio tiekėjai

Pasaulyje yra ne viena didelė įmonė, besispecializuojanti vabzdžiaėdžių augalų sėklų rinkoje. Porcijos (2-100 sėklų) kaina svyruoja tarp 1-3 JAV dolerių.  Sėklų kokybė labai varijuoja. Turiu priminti, kad kuo retesnis augalas, tuo prastesnio daigumo bus sėklos. Daigumas priklauso nuo saugojimo trukmės, ramybės laikotarpio, surinkimo vietos ir sąlygų, tiekėjo patikimumo. Retų augalų (Cephalotus, Heliamphora), kurių porcijoje paprastai būna 1-4 sėklos, daigumas būna prastas. Atsižvelgiant į komplikuotą šių augalų auginimą, brangių sėklų įsigijimas nepasiteisina.

Čekų literatūra apie vabzdžiaėdžius augalus 

II dalis. Atskirų genčių augalų sėklų sėjos specifika 

 

Kamil Pásek, 1999

Vertė Jogaila Mackevičius