Pačioje metų pradžioje, artėjant Pasaulinei pelkių dienai, sugalvojau sau metų iššūkį – kas mėnesį aplankyti bent po vieną pelkę. Atrodo, ne sunku, tačiau tiksliai ir nepriekaištingai šio plano įvykdyti nepavyko. Nors bendras aplankytų pelkių skaičius viršijo 12, tačiau sausio ir rugsėjo mėnesiai buvo „sausi“. Pradžioje nespėjau įsivažiuoti, o rugsėjis ir spalis buvo tokie  užimti, kad jokiai pelkei laiko beveik ir nebeliko. 

Štai visas aplankytų pelkių sąrašiukas:

Sausis-vasaris

2018.02.04 Pasaulinė pelkių diena Varnikuose

2018.02.19 Dubravos rezervatinė apyrubė prie Kauno

Kovas

2018.03.10 Trys dzūkų pelkės per vieną dieną: Meškos šikna Marcinkonyse, Bakanauskų prie Kapiniškių, Laumių dauba prie Puvočių. 

Balandis

2018.04.07 Talka Šilėnų orchidėjų pelkėje

Gegužė

2018.05.24 Mūšos-Tyrelio pažintinis takas

2018.05.24 Kamanos

2018.05.31 Baltosios Vokės pelkė, Vilniaus rajonas

Birželis

2018.06.17 Bakanauskų pelkė, Dzūkijos nacionalinis parkas

2018.06.25 Varnikų pažintinis takas, Trakų rajonas

Liepa

2018.07.02 Ein Afek rezervatas ir Hula slėnio ežerų parkas, Izraelis

Rugpjūtis

2018.08.04 Mažos bevardės pelkutės Obelų rago apylinkėse

Rugsėjis – spalis

2018.10.01 Kernavo telmologinis draustinis

Lapkritis

2018.11.22 Pelkės Melkio apylinikėse – Giedraitiškių, Raudonbalės, Dabravolės

2018.11.27 Juodšilių durpynas, Baltosios Vokės pelkė, Vilniaus rajonas

Gruodis

2018.12.12 Šeškučių pelkė prie Vilniaus

Viso 18 pelkių, taigi kiekybiškai planas viršytas 1,5 karto. Kiekvienos pelkės pavadinimas ilgainiui turėtų tapti nuorodą į įspūdžius. Tik prognozuoti šį virsmą yra ganėtinai sunku.

O kas toliau, 2019? Manau, reiktų sumažinti skaičių ir pasunkinti užduotį, sakysim, kartą per du mėnesius – bent vieną telmologinį draustinį ar rezervatą. 

Jogaila Mackevičius