Šių metų pirmasis ICPS leidžiamo žurnalo Carnivorous Plants Newsletter numeris jau balandžio pradžioje pasiekė skaitytojus. Kas įdomaus šiame numeryje?

Marcel Van Den Broek, ICPS konferencija 2018. Kvietimas teikti paraiškas. 

Praėjusiais 2016-tais metais draugijos konferencija organizuota Londone, Jungtinėje Karalystėje. Kita konferencija, remiantis tradicijomis, turėtų būti organizuota vienoje iš Amerikų. Taigi, draugija kviečia teikti paraiškas kitos konferencijos organizavimui. Jas teikti gali asmenys ar draugijos, nurodydamos kontaktinį asmenį, atsakingą už organizavimą, pajėgumus organizuoti renginį, įskaitant įrangą, apgyvendinimą, logistiką, išvykas. Daugiau informacijos elektroniniu paštu marcel@carnivorousplants.org. Paraiškos turi būti pateiktos iki 2017 m. balandžio 15 d.

Andreas Fleischman, Tikrasis Drosera longiscapa pavadinimas ir D. madagascariensis iš Pietų Afrikos paslaptys

Straipsnyje išsamiai aprašoma rūšis Drosera curvipes, o taip pat pateikiama jos lyginamoji analizė su kitomis panašiomis rūšimis – D. madagascariensis, D. collinsiae, D. nidiformis, D. burkeana. Straipsnyje pateikiama informacija paremta gausiais duomenimis, surinktais įvairiose Afrikos vietovėse.

Richard Nunn, Hans Lambers, Dirvožemio tipo įtaka nykštukinių saulašarių paplitimui

Dabar mokslui žinomos 52 nykštukinių saulašarių rūšys, dauguma jų endeminės, augančios nedideliuose arealuose Australijoje. Straipsnyje pateikiami duomenys apie kiekvienos rūšies poreikius dirvožemio tipui ir su tuo susijusius evoliucijos dėsningumus – didžiausia nykštukinių saulašarių rūšių įvairovė susiformavo labai skurdžiuose smėlėtose augimvietėse.

Stephen P. Moberly, Maxine Watson, Douglas W. Darnowski, Daugelis trigerinių augalų (Stylidium spp., Stylidaceae) sudaro arbuskuliarinius mikoryzinius ryšius

Straipsnio autoriai išplečia anksčiau žinomus duomenis apie trigerinių augalų gebėjimą sudaryti endomikorizę su Labryinthomyces sp. grybais. Tyrimų duomenys paremti tiek lauko, vegetaciniais bandymais, tiek eksperimentais in vitro. Šie duomenys daro trigerinius augalus dar įdomesniais, tyrinėtini jų ekologijos aspektai – kaip augalo fiziologija suderina vabzdžiaėdiškumo užuomazgas ir su mikorize gaunamas maisto medžiagas.

Douglas W. Darnowski, Tolimesni vabzdžiaėdiškumo trigeriniuose augaluose (Stylidium spp., Stylidaceae) įrodymai

Pasitelkdami  žymėtą alaniną su sunkiąją anglimi, autoriai parodė, kad trigeriniai augalai gali įsisavinti amino rūgštis ir jas pernešti į kitas savo kūno dalis (didžiausia žymėto alanino koncentracija buvo nustatyta šaknyse, nors juo paveikti buvo augalo ūgliai). Alaninas šiuo atveju buvo traktuojamas kaip maisto medžiaga, kurią vabzdžiaėdis augalas gauna iš savo aukos. Juo įmirkytas vatmano filtrinis popierius buvo padedamas ant liaukinių plaukelių, kurie, kaip nustatyta anksčiau, išskiria virškinimo fermentus. Nors reiktų atlikti dar nemažai bandymų su kitomis rūšimis bei ekologinių tyrimų, parodančių, kad maisto medžiagos ir aukų didina augalų biomasę ar skatina juos užmegzti daugiau sėklų, bet šiuo metų aiškėja, kad trigeriniai augalai gali būti vabzdžiaėdžiai.

Chris McCarthy, Richard Wuydts, Dvidešimties tūkstančių saracėnijų sodinukų auginimas

Technologinis straipsnis, pateikiantis įvairių aplinkos parametrų (temperatūros, vandens, drėgmės) įtaką saracėnijų sėjinukų auginimui.

Naujos veislės

  • Sarracenia ‘Alicia’,
  • Sarracenia leucophylla ‘Dione’,
  • Sarracenia ‘The Kraken’,
  • Sarracenia ‘Berry Pastry’,
  • Nepenthes ‘Mangomarginata’,
  • Dionaea muscipula ‘Jurasick’.

Jogaila Mackevičius