Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Ieškomi įrašai Heliamphora

Įvadas Sėklų sėja – vienas pagrindinių vabzdžiaėdžių augalų dauginimo būdų. Čekijos ir užsienio literatūroje trūksta informacijos šia tema, senesnės auginimo metodikos paseno, o dauguma augintojų turi ribotą praktinę patirtį. Tai įkvėpė mane parašyti šį straipsnį, vadovaujantis savo patirtimi ir kitų eksperimentatorių idėjomis. Nerimą kėlė tai, kad dauguma sėklų, su kuriomis buvo eksperimentuojama, yra brangios, jų […]

TIKRIEJI VABZDŽIAĖDŽIAI Ąsoteniniai – Nepenthaceae Ąsotenis – Nepenthes Argento ąsotenis – Nepenthes argentii Aristolochijos ąsotenis – Nepenthes aristolochioides Atenborou ąsotenis – Nepenthes attenboroughii Baltasis ąsotenis – Nepenthes alba Didysis ąsotenis – Nepenthes maxima Grakštusis ąsotenis – Nepenthes gracillima Izumi ąsotenis – Nepenthes izumieae Kampoto ąsotenis – Nepenthes kampotiana Klosi ąsotenis – Nepenthes klossii Kongkandanos ąsotenis […]

Vabzdžiaėdiškumas augaluose atsirado nepriklausomai labai skirtingose žiedinių augalų grupėse.  Tokie patys medžioklės organai – gaudyklės  – giminingose augalų grupėse gali būti labai skirtingi, o filogenetiškai nutolusiose – panašūs. Todėl atsirado straipsnių ciklas „Sistematika“, kuriame vabzdžiaėdžiai augalai aptariami sistematinio vieneto – šeimos – pagrindu. 

Ąsoteniniai – Nepenthaceae Ąsotenis – Nepenthes Argento ąsotenis – Nepenthes argentii Aristolochijos ąsotenis – Nepenthes aristolochioides Atenborou ąsotenis – Nepenthes attenboroughii Baltasis ąsotenis – Nepenthes alba Didysis ąsotenis – Nepenthes maxima Grakštusis ąsotenis – Nepenthes gracillima Izumi ąsotenis – Nepenthes izumieae Kampoto ąsotenis – Nepenthes kampotiana Klosi ąsotenis – Nepenthes klossii Kongkandanos ąsotenis – Nepenthes kongkandana […]

. Pripažintas vokiečių topografas Robert Schomburgk 1838 ir 1839 metais buvo siunčiamas britų vyriausybės į Britų Gvianos (dabar Gviana) tolimųjų sienų, kad ištiršų šios provincijos topografiją ir teritorijos geologiją. Kolonijinės vyriausybės supratimas apie Britų Gvianos vidų XIX a pradžioje buvo labai netikslus. Keletas tyrinėtojų keliavo po šią teritoriją per pastaruosius tris šimtmečius ir grįždavo su […]

. Dvidešimtojo amžiaus pradžia pažymėta kaip tyrinėjimų ir atradimų metas – laikas, kai mūsų supratimas apie Žemės paviršių buvo ribotas ir vis dar išliko pažymėtas nežinomybės. Gvianos plokščiakalnis Venesueloje, šiaurės Brazilijoje ir Gvianoje niekaip neišeina tyrinėtojams iš galvų – nutolę pasauliai, kuriuose karaliauja smiltainio plokštikalnės, kurių tik maža dalis buvo įveikta, o kai kurios net […]

. Basset Maguire, remdamasis keleto ekspedicijų, suorganizuotų Niujorko botanikos sodo 1950, 1960 ir 1970 metais, į Gvianos plokštikalnes Venesueloje, Gvianoje ir Brazilijoje duomenimis, 1978 metais aprašė dvi naujas pelkinių ąsotinių augalų rūšis. Neblino heliamfora – Heliamphora nebline buvo viena ir ąsotinių augalų rūšių, kurią jis aprašė. Ji aiškiai skyrėsi nuo anksčiau aprašytų pelkinių ąsotinių augalų […]